Gimė 1359 m. – mirė 1424 m. – Sufanapumų dinastijos Ajutajos karalystės karalius, karaliaus Boromaračatirato I jauniausiojo brolio sūnus.
1408 m. Ajutajos karalius Rama Ratčatiratas susipyko su savo pagrindiniu ministru Čaosenabodžiu (Chao Senabodi) ir įsakė jį areštuoti. Ministrui pavyko pabėgti į Sufanburį, ten jis paprašė miesto gubernatoriaus, princo Nakonino pagalbos. Princas su armija 1409 m. įžygiavo į Ajutają, suėmė karalių Rama Ratčatiratą ir privertė jį atsisakyti sosto. Princas Nakoninas pasiskelbė save karaliumi ir pasivadino Intaraču. Ministrui Čaosenabodžiui buvo suteikta daug titulų ir privilegijų bei Intaračo dukra atiduota į žmonas.
Dar valdydamas Sufanburį, Intaračas lankėsi Kinijoje ir savo valdymo metu palaikė draugiškus santykius su trečiuoju Mingų dinastijos imperatoriumi Jonglo. Intaračo valdymo metais keli pasiuntiniai buvo pasiusti į Kiniją ir keletas kinų pasiuntinių aplankė Ajatują.
1424 m. karalius Intaračas mirė palikęs trys sūnus, kurie buvo vadinami princasis: Pirmasis (Primus), Antrasis (Secundus) ir Trečiasis (Tertius). Du vyriausieji sūnus pradėjo kovą dėl sosto. Jie su savo šalininkais susitiko ant Ajutajos tilto (Saphan Pa Than), netoli miesto vartų. Abu princai ant dramblių pradėjo mūšį ir rezultate buvo numesti nuo dramblių ir žuvo. Sostą paveldėjo jauniausias Intaračo sūnus pasivadinęs Boromaračatiratu II.