Istoriniai šaltiniai rodo, kad statula aptikta 1434 m. Tailando šiaurėje, Lan Na karalystėje. Viename pasakojime apie jos atradimą pasakojama, kad Chiang Rai Vat Pa Yia bambukų miško vienuolyne, vėliau pavadintu Wat Phra Kaew) žaibas trenkė į akmen,į iš kurio atskleidė Buda, padengtas tinku. Buda buvo patalpintas vienuolio rezidencijoje, kuris vėliau pastebėjo, kad tinkas ant nosies nusilupo ir pasimatė žalias vidus. Vienuolis nuėmė tinką ir rado iš žalio pusbrangio akmens iškaltą Budos figūrą, kuri tapo žinoma kaip Phra Kaew Morakot arba angliškai Emerald Buddha. („Smaragdas“ tajų kalba reiškia žalią spalvą)
Kai kurie meno istorikai apibūdina smaragdinį Budą kaip priklausantį XV a. mūsų eros Chiang Saen stiliui, o tai reikštų, kad jis yra Lan Na kilmės. Legenda pasakoja, kad Lan Na karalius Samas Fang Kaenas norėjo buda parsigabenti i savo sostinę Čiangmajuje, tačiau jį nešantis dramblys tris kartus sukosi ir primigtinai ėjo į Lampangą. Tai buvo priimta kaip dieviškas ženklas, o Smaragdinis Buda Lampange išbuvo specialiai pastatytoje šventykloje (dabar Wat Phra Kaeo Don Tao) ateinančius 32 metus. Ir 1468 m. karalius Tilokaraj jį perkėlė į Čiangmajų, kur jis buvo laikomas didelės stupos, vadinamos Chedi Luang, nišoje.
Comments