Ramesuanas

Gimė 1339 m. – mirė 1395 m. – Utongų dinastijos antrasis ir penktasis Ajutajos karalystės karalius, karaliaus Utongo sūnus. 1350 m. Ramesuano tėvui Utongui tapus Ajutajos karalystės karaliumi, jis buvo paskirtas Lopburio valdytoju. Po tėvo mirties 1369 m., kaip sosto paveldėtojas, jis sugrįžo į Ajatują, bet sostą išlaikė mažiau metus. 1370 m. Ramesuanas buvo priverstas užleisti sostą Sufanburio valdovui, savo dėdei, Boromaračatiratui. Istoriniai šaltiniai skirtingai aprašo šį giminės konfliktą. Oficialioje kronikoje rašoma, kad Boromaračatiratas užėmė sostą prašomas sūnėno, tuo tarpu Dž. van Flitas (ol. Jeremias van Vliet) 1640 m. rankraštyje mini, kad dėdės sosto perėmimas buvo labai kruvinas ir priminė pilietinį karą. 1388 m. karalius Boromaračatiratas I mirė ir sostą paveldėjo jo penkiametis sūnus Tonglanas. Po septinių dienų iš Lopburio atvyko Ramesuanas, suėmė jaunąjį karalių ir užėmė sostą. To meto karališkosios šeimos asmenų teismo nuosprendžiai buvo įvykdomi vienoda procedūra. Tikėtina, kad ir jaunasis karalius buvo įkištas į aksominį maišą ir mirtinai užmuštas santalo (lot. Santalum) medžio lazda. Taip buvo daroma todėl, kad niekas iš tarnų negalėjo liesti karaliaus kūno. 1390 m. Ramesuanas kartu su Sukotajaus vasalu, karaliumi Leutajumi, sumanė klasta susidoroti su Čiangmajaus karaliaus Saenmuangmo (Saen Muang Ma) (valdė 1385–1411 m.) armija. Sukotajaus karalius Leutajus paprašė Čiangmajaus pagalbos, kad atsikratyti Ajutajos jungo ir pasiūlė sukurti nepriklausomą karalystę. Jaunas Čiangmajaus karalius Saenmuangmas su savo armijai išžygiavo į Ajutają. Bet visas šis planas buvo klasta. Naktį jo armija buvo atakuota Sukotajaus karaliaus ir sumušta. Pats Čiangmajaus karalius išsigelbėjo dėka savo tarnų, kurie pasikeisdami nešė jį ant savo nugarų. 1393 m. karalius Ramesuanas užėmė khmerų sostinę Ankor Thomą. Kmbodžos armija buvo sutriuškinta, karalius pabėgo valtimi ir tolesnis jo likimas nežinomas. Sosto įpėdinis areštuotas, o anūkas Kodombongas (Kodom Bong) (tikras vardas Šisurijofavongas (Sri Suriyo Phawong)), kaip regentas, pasodintas į sostą. Jam vadovauti pasiliko Ajatujos generolas Fjajanarongas (Phya Jai Narong) su tūkstančio karių garnizonu. Į nelaisvę buvo paimta 9000 khmerų karių. Karalius Ramesuanas mirė 1395 m., o sostą paveldėjo jo sūnus, princas Rama Ratčatiratas.